Kvėpavimo technikos dainuojant

Kodėl kvėpavimas — dainavimo pagrindas

Balsas gimsta iš oro, kuris praeina pro balso stygas. Todėl tai, kaip įkvepi ir, dar svarbiau, kaip valdai iškvėpimą, tiesiogiai nulemia, kaip skambės ir kiek ištvers tavo balsas. Geras kvėpavimas neišsprendžia visų dainavimo iššūkių, bet be jo net puiki klausa ar muzikalumas nepadės — balsas tiesiog greitai pavargs, o ilgos frazės liks nepasiekiamos.

Kasdien dauguma žmonių kvėpuoja automatiškai, negalvodami apie tai. Tačiau dainuojant reikia oro kontroliuoti sąmoningai — įkvėpti pakankamai, bet ne per daug, ir tada tą orą paskirstyti per visą frazę taip, kad garso stiprumas ir tonas išliktų stabilūs nuo pradžios iki pabaigos. Būtent šis sąmoningas valdymas ir vadinamas kvėpavimo technika dainuojant.

Gera žinia — tai išmokstamas įgūdis, o ne įgimtas talentas. Kvėpavimo raumenys, kaip ir bet kurie kiti, stiprėja ir tampa jautresni per reguliarią praktiką. Daugiau apie tai, kaip kvėpavimas įsilieja į bendrą balso ugdymo procesą, skaityk balso lavinimo puslapyje.

Diafragminis (pilvinis) kvėpavimas paprastai

Diafragma — tai kupolo formos raumuo po plaučiais, skiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Įkvepiant diafragma susitraukia ir nusileidžia žemyn, todėl plaučiai gauna daugiau vietos prisipildyti oro, o vidiniai organai šiek tiek pastumiami žemyn ir į priekį — dėl to pilvo sritis natūraliai plečiasi. Būtent šis pilvo plėtimasis įkvepiant ir vadinamas diafragminiu arba pilviniu kvėpavimu.

Svarbu suprasti — diafragma veikia visada, kvėpuoji tu sąmoningai ar ne, nes be jos apskritai nekvėpuotum. Kalbant apie „diafragminį kvėpavimą“ dainavime turima omenyje ne tai, kad diafragma pradeda dirbti (ji dirba visada), o tai, kad leidi jai dirbti pilnai — neriboji jos judesio įtemptais pilvo raumenimis ar suspaustais pečiais, ir sąmoningai išnaudoji apatinę plaučių dalį, kuri talpina daugiausiai oro.

Paprasčiausias būdas pajusti šį kvėpavimą — atsigulti ant nugaros ir padėti ranką ant pilvo, žemiau bambos. Ramiai kvėpuojant gulint, dauguma žmonių natūraliai kvėpuoja pilvu, nes gulint pečių ir krūtinės kvėpavimas tampa nepatogus. Tai tas pats judesys, kurį reikia išmokti atkurti stovint ar sėdint, dainuojant.

Kas yra atrama ir kodėl ji svarbesnė už patį įkvėpimą

Daug kas galvoja, kad geras dainavimo kvėpavimas — tai giliai ir daug įkvėpti. Iš tiesų sudėtingiausia ir svarbiausia dalis vyksta ne įkvepiant, o iškvepiant — tai vadinama atrama (kartais sakoma „kvėpavimo atrama“ arba „balso atrama“). Atrama — tai gebėjimas valdyti oro srautą taip, kad jis neišsiveržtų iš karto, o „laikytųsi“ ir tekėtų tolygiai per visą frazę.

Praktiškai atrama jaučiama kaip lengvas priešinimasis tarp pilvo bei apatinių šonkaulių raumenų ir diafragmos, kuri natūraliai kyla atgal į viršų iškvepiant. Šis priešinimasis sulėtina diafragmos judėjimą ir dėl to oras „nepabėga“ per pirmas frazės sekundes. Rezultatas — stabilesnis, ilgiau ištveriantis, mažiau virpantis garsas net ir ilgose ar tyliose natose.

Atrama nėra oro sulaikymas ar pilvo įtempimas iš visų jėgų — tai subtilus, kontroliuojamas procesas, kurį lengviau pajusti nei paaiškinti žodžiais. Būtent todėl šis įgūdis dažniausiai geriausiai išmokstamas gyvai, dirbant su mokytoju, kuris girdi, kada garsas „krenta“ dėl prarastos atramos, ir gali iš karto tai parodyti.

Kūno laikysena — pamirštas kvėpavimo elementas

Prieš kalbant apie pačius pratimus, verta stabtelėti ties kūno laikysena, nes ji tiesiogiai lemia, kiek erdvės turi diafragma. Susigūžus, sukrypus į vieną pusę ar per stipriai ištiesus nugarą su iškeltais pečiais, šonkauliai ir pilvo sritis suspaudžiami, ir net teisingai suprastas kvėpavimo judesys tampa fiziškai sunkiai įmanomas.

Gera dainavimo laikysena — tai stovėjimas ar sėdėjimas, kai stuburas ilgas ir laisvas, pečiai atpalaiduoti ir nuleisti žemyn bei atgal (ne pastumti į priekį), o svoris tolygiai paskirstytas ant abiejų pėdų, jei stovima. Galva laikoma taip, tarsi ją švelniai trauktų virvutė aukštyn nuo pakaušio — tai natūraliai atveria kvėpavimo takus ir palengvina gerklės sritį.

Įdomu tai, kad daugelis mokinių, ištaisę vien tik laikyseną — atlaisvinę pečius, nustoję sulenkti liemenį — iš karto pajunta, kad kvėpuoti tampa lengviau, dar prieš pradedant sąmoningai galvoti apie patį kvėpavimo judesį. Todėl pamokose laikysena dažnai patikrinama pirmiausia, dar prieš pereinant prie kvėpavimo pratimų.

Dažniausios pradedančiųjų klaidos

Beveik visi, pradėdami mokytis dainuoti, susiduria su panašiomis kvėpavimo klaidomis. Jas atpažinti — jau pusė kelio iki taisyklingo kvėpavimo:

• Per aukštas, paviršutiniškas kvėpavimas — įkvepiama tik viršutine krūtinės dalimi, pilvas beveik nejuda. Oro prisirenkama mažai, todėl frazės trumpėja, o balsas greitai pavargsta.
• Pakelti ir įtempti pečiai — įkvepiant pečiai kyla aukštyn, įsitempia kaklas. Tai ne tik nereikalinga įtampa, bet ir ženklas, kad diafragma dirba nepilnai.
• Per didelis, „griebiamas“ įkvėpimas — bandoma įkvėpti kuo daugiau oro iš karto, dėl to įsitempia visas kūnas, o perteklinis oras vėliau tik apsunkina, nes jį reikia kažkur „padėti“.
• Oro „paleidimas“ frazės pradžioje — trūkstant atramos, dauguma oro išeina per pirmas frazės sekundes, todėl frazės galui pritrūksta paramos ir garsas nusilpsta ar sudreba.
• Pilvo įtraukimas įkvepiant — kai kas, norėdami atrodyti „susitraukę“, įkvėpdami traukia pilvą į vidų, nors iš tiesų reikia priešingo judesio. Tai visiškai apriboja diafragmos veikimą.

Šios klaidos dažniausiai atsiranda ne dėl tinginystės ar nesistengimo, o tiesiog todėl, kad žmogus negali pats savęs iš šono pamatyti ar išgirsti taip, kaip jį girdi kiti. Būtent čia labiausiai praverčia pastabi mokytojo akis.

Praktinis pratimas: diafragminio kvėpavimo pagrindai

Štai paprastas pratimas, kurį gali išbandyti jau dabar, be jokio pasiruošimo. Skirk jam kelias minutes kasdien — svarbiausia ne trukmė, o reguliarumas.

• 1. Atsigulk arba atsisėsk patogiai — nugara tiesi, bet neįtempta. Vieną ranką padėk ant pilvo, žemiau bambos, kitą — ant krūtinės.
• 2. Lėtai įkvėpk pro nosį — stebėk, kuri ranka juda. Jei veikia diafragminis kvėpavimas, ranka ant pilvo kils pirmiau ir daugiau nei ranka ant krūtinės, o pečiai liks ramūs.
• 3. Iškvėpk pro šiek tiek pravertas lūpas — švelniai, tolygiai, tarsi pučiant į plonutį šiaudelį. Stebėk, kad pilvas leistųsi lėtai, o ne staiga „subyrėtų“.
• 4. Pridėk garsą „ssss“ — kai judesys pasidaro natūralus, iškvėpimo metu tark ilgą, tylų „s“ garsą ir mėgink, kad jis skambėtų vienodo stiprumo nuo pradžios iki galo, o ne susilpnėtų per vidurį.
• 5. Perkelk į dainavimą — kai „ssss“ pavyksta stabiliai, pakeisk jį į ilgą, patogaus aukščio natą su balse, pvz., „a“. Stebėk, ar pilvas vėl kyla ir leidžiasi natūraliai, be pečių įtampos.

Šį pratimą verta kartoti kelis kartus per savaitę, po kelias minutes — kaip ir su bet kokiu raumenų darbu, dažni, trumpi pakartojimai duoda geresnį rezultatą nei retos, ilgos treniruotės.

Kaip išlaikyti orą ilgai frazei ar aukštai natai

Kai pagrindinis diafragminio kvėpavimo judesys pradeda jaustis natūraliai, kitas žingsnis — išmokti paskirstyti orą per ilgesnę frazę ar išlaikyti tolygų garsą aukštoje natoje, kur natūraliai norisi „spausti“ daugiau oro nei reikia. Čia gali padėti paprasta taisyklė: įsivaizduok, kad turimą orą reikia padalinti visai frazei iš anksto, dar prieš pradedant dainuoti, o ne tikėtis, kad jo užteks „savaime“.

Naudingas papildomas pratimas — skaičiuoti garsiai, tolygiu tempu ir garsumu, kol pritrūksta oro (pvz., „vienas, du, trys...“), kiekvieną skaičių tariant vienodai aiškiai iki pat pabaigos, o ne vis tyliau. Tikslas — ne kuo ilgiau tęsti, o išlaikyti vienodą garso kokybę per visą laiką, kol turi oro. Tas pats principas galioja ir dainuojant: geriau trumpesnė, bet stabili frazė, nei ilga, kurios pabaigoje garsas išsibalansuoja.

Aukštose natose dažna klaida — bandyti „primesti“ daugiau oro spaudimo, kai norisi garsiau ar aukščiau dainuoti. Iš tiesų dažnai reikia priešingo sprendimo: mažiau, bet tiksliau valdomo oro srauto, paremto ta pačia atrama, apie kurią kalbėjome anksčiau. Būtent šis niuansas — kiek oro spaudimo reikia konkrečiai natai ar frazei — vienas iš tų dalykų, kuriuos greičiausiai išmoksti ne skaitydamas, o bandydamas kartu su mokytoju, kuris iš karto girdi, kada spaudimo per daug, o kada per mažai.

Kodėl sunku šito išmokti savarankiškai

Kvėpavimo technika turi vieną ypatumą, dėl kurio ji sunkiau įsisavinama iš vaizdo įrašų ar straipsnių nei dauguma kitų dainavimo įgūdžių — didžioji dalis proceso vyksta viduje, jo nesimato. Negali pats sau iš šono pasižiūrėti, ar tavo pečiai kyla, ar pilvas iš tiesų dalyvauja, ar tik atrodo, kad dalyvauja.

Dar sudėtingiau — klausantis savęs sunku atskirti, ar garso nestabilumas kyla dėl kvėpavimo, ar dėl visai kitos priežasties, pavyzdžiui, intonacijos ar įtampos gerklėje. Čia ir slypi didžiausia savarankiško mokymosi kliūtis: gali daryti pratimą kasdien mėnesį, bet jei jis nuo pat pradžių atliekamas su nedidele klaida, ta klaida tik įsitvirtina, o ne išnyksta.

Būtent todėl kvėpavimo technika — viena iš tų sričių, kur mokytojo, girdinčio ir matančio tave gyvai, patarimas sutaupo daug laiko. Pamokoje mokytojas iš karto pastebi, kai pečiai kyla, kai garsas frazės pabaigoje krenta dėl prarastos atramos, ir gali tą pačią akimirką parodyti, ką pakeisti. „Tikiu, kad dainuoti gali kiekvienas — svarbiausia rasti savo balsą ir juo mėgautis,“ — sako mokytoja Karolina Krivickaitė, ir kvėpavimas dažnai yra pirmas žingsnis šiame kelyje.

Kaip kvėpavimas dirbamas pamokose

Individualiose dainavimo pamokose Vilijampolės studijoje kvėpavimo pratimai visada yra pamokos pradžioje — jie „pažadina“ balsą ir nustato pagrindą likusiai pamokos daliai. Priklausomai nuo to, ką pastebi mokytoja, dirbama arba su pačiu diafragminio kvėpavimo judesiu, arba su atrama, arba su konkrečiu iššūkiu, pvz., trumpu kvapu ilgose dainos frazėse.

Kvėpavimas nėra atskira tema, kuri „išmokstama“ ir pamirštama — tai nuolatinis darbo objektas per visą mokymosi kelią, nes su kiekvienu nauju, sudėtingesniu kūriniu iškyla naujų kvėpavimo iššūkių. Platesnę apžvalgą, kaip kvėpavimas siejasi su diapazonu, tonu ir kitomis balso lavinimo dalimis, rasi balso lavinimo puslapyje. Jei tik pradedi ir ieškai, nuo ko apskritai pradėti mokytis dainuoti Kaune, apžvalgą rasi vokalo pamokų puslapyje, o suaugusiesiems, kurie dažnai jaučiasi nedrąsiai grįždami prie dainavimo po ilgos pertraukos, skirtas atskiras suaugusiųjų pamokų puslapis.

Kitas žingsnis

Jei perskaitęs(-usi) šį puslapį pajutai, kad tavo kvėpavimas dainuojant panašus į vieną iš aprašytų klaidų — tai visiškai normalu ir labai dažna pradedančiųjų patirtis. Kitas logiškas žingsnis — atsinešti šį klausimą į pamoką, kur galima tuoj pat pasitikrinti, pabandyti ir išgirsti skirtumą gyvai.

Pamokos vyksta studijoje Vilijampolėje, Raudondvario plente 86A, Kaune. Individuali 1 val. pamoka kainuoja 30 €, 1 val. 30 min. — 45 €; pilną kainoraštį rasi kainų puslapyje. Susisiekti galima telefonu +370 66 046 806 arba el. paštu info@noriudainuoti.lt.